- praverėti
- 1 praverė́ti, pràveria (pràveri), -ė́jo intr. impers. NdŽ, FrnW, KŽ, Brs, Vkš, Krp, Užv praversti, būti naudingam: Žiemą tie kailiniai visims pràvera DūnŽ. Praverė́s tau tas daiktas, negadink J. Pravera laikyti avis, bo duoda kailį, vilną, mėsą, lajų J. Verėte praverė́tum vaikščioti po pietų J. Diržas vaikams kaip kumet pràvera DūnŽ. Lytus jau daigeliams pràvera Akm. Ir mun praverė́tum kailiniais apsivilkus Slnt. Išsivirsiva ko nors. Visiems praverės karštimo lašas LzP. Tau praverėtų nors gurkšnį midaus nuryti, berneli S.Čiurl. Bene praverėtų tėvus pagainioti, kad jie mokintuosi auginti vaikus, kad jie nesigailėtų skatiko ant įtaisymo mokslaviečių A1884,32. Pusleistuvis praveri apdrožti dideliems paviršiams rš. Daug turto pakleidžia, kurs tikriemsiems reikalams būtų praverėjęs TS1897,5. Jei jis pats turtų nereikalau[ja], vienog vaikams jo praverės S.Dauk. Tą peikiau, kas man praverėjo, o kas prapuldė – tą gyriau S.Dauk. Pravera mums atsitinkančios kumet nekumet priklastys ir nelaimės M.Valanč. ^ Pravera kaip šunie dešra S.Dauk. | refl.: Prasìvera kožnas daiktas Krš. \ verėti; praverėti
Dictionary of the Lithuanian Language.